gaidys

gaidys
gaidỹs sm. (4) 1. naminis paukštis, vištų patinas (Gallus gallinaceus): Giesti gaidys SD247. Tas gaidỹs giesmininkas didis J. Avižomis lesinamas gaidys tunka P.Cvir. Tai koks gaidys, kad už vieną skiauterę šimtą rublių duosi! J.Balt. Švogeris, visiškai jau nusilesęs (nusigėręs), kaip gaidys prieš kalakutą, staipydamos šūkavo Žem. Senis gaidỹs geriau valandas parodo Ėr. Gaidys pupą rado, o vištelė prašo Sml. Gaidys pentinuotas Ssk. Jei gaidys dieną po dvylikai gieda, bus oro atmaina Nj. Ginkit visas nelaimes į jūrą, kurio[je] nei notrynė auga, nei gaidys gieda S.Dauk. Gaidžio pentinai B. Gaidžio užpenčiai B. Gaidžio barzda ir dalgė Skp. Gaidžiai giest, pinučiai matyt, ragaišiai kvepia – kiemas netoli B. Praded gaidžiai giedoti, neduoda man miegoti d. Jei tu man prižadi gaidžių maišą, aš tave išgelbėsiu (ps.) S.Dauk. Nukabino nosį it gaidžių nukapotas M.Valanč. Tarnavau, vergavau pas poną, man ponas davė gaidelį (d.) Srv. Paleisk, raudonas gaideli, aš noriu važiuoti toliau! BsPIII41. Gieda gaideliai ryliuoja, aušta aušrelė švytruoja (d.) Sln. Pragydo gaideliai prie girnelių, išaušo aušrelė staklelėse JD233. Dar gaideliai negiedojo, kad mamužė kėlė (d.) J.Jabl. Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintų tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilius žodelius D65. Kaip linelius sėjau, gaideliais apakėjau JD1534. Gaiduli mielas, pagiedok! TDrIV248(Kb). Ana, mūs gaiduko visos plunksnos pakriko po kiemą Lp. Vienas (bernelis) pragėrė bėrą žirgelį dar gaidužiams negiedant (d.) J.Jabl. Gieda gaidužėliai, giedos ir antri LB114. Tai tik tu laimingas, gaiduti broleli, turėdams taip garsų ir gražų balselį V.Kudir. O ir pragydo raibi gaidaičiai RDII154. ^ Ir gaidys savo kieme drąsus (kiekvienam namie, tarp savųjų drąsiau) Pnd. Gaidys, ką iškas, tą ir sules S.Dauk. Gaidys manęs nepabaidys VP14. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškasa grūdą VP18. Gieda ir gieda kai gaidys vieną giesmę (vis tą patį kalba) Sln. Dirba kaip gaidys, valgo kaip arklys (maža dirba, daug suvalgo) Slm. Pirm ne gaidys pautą padės (labai negreitai, niekad) B. Jau dabar dienos ilgiau, kiek gaidys nužengia (trupučiuką) Gs. Ar tebemoki gaidžio mįslę (mįslę, kurios atminimas – gaidys)? J.Jabl. Gaidžio duotas, avino graibo B. Matot pačios, gaidžio amžio dar neturit (labai jaunos) M.Valanč. Akli namai be šunies, kurti be gaidžio Kt. Gaidžio koja (toks keiksmas, plūdimas)! Bržr. Gaidžiui plunksnos nesunkios Tsk. Gaidžiui reikia duot pipirų OG223. Nei gaidžiui, nei žvirbliui (nieko neturi) Zr. Gaidžiui kelnes suverpė (labai maža suverpė) Sn. Aušra gaidį žadina Šts. Po mūs kartos penki vyrai vieną gaidį pjaus (senas žmogus sako, kad jaunosios kartos žmonės bus silpni) Kin. Kiaušinė[je] nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi (greitai, staiga nepagarsėsi, neiškilsi) Kltn. Ko lindo kaip gaidžiai į degutą Ėr. 2. prk. menkas, silpnas žmogus ar daiktas: Ką toks gaidys galia padirbti! Vkš. Eik tu, gaidỹ Dievo! Šts. Kur apravėjom, tai runkeliai buvo kaip reik, o kitur tik toki gaidùkai (maži) Gs. 3. prk. priešgina, peštukas: Tas gaidỹs tuoj šoks tau in akis Rdm. Eik tu, gaidỹ, ko čia dabar puldinėji prieš vyrą! Šlv. Jų Vincas tai tikras gaidùkas Gs. Vai tu gaidùk, nekibk man į akį, bo gausi mušti Gdl. 4. ppr. pl. gaidgystė: Seniau pirmutinis gaidỹs, ir keldavosi [žmonės] Ėr. Kelkis dar̃ tu nuog pirmo gaĩdžio Lp. Burzgė neliaudami vindeliai nuo anksti ryto iki vėlai vakaro, iki gaidžiui V.Piet. Juras dažnai su pirmaisiais gaidžiais grįždavo namo P.Cvir. Atvažiuok rytoj apie gaidžius Žem. To žmogaus namelius Dočys prieš gaidžiùs supleškino pernai K.Donel. Ir teip jis ginčijosi ginčijosi – atėjo gaidžiai BsPI60. Pirmieji gaidžiai giesta apie pirmą valandą, anksti, antrieji – apie trečią valandą Škn. Dar nė vieni gaidžiai negiedojo, kaip sveteliai išplavinėjo (išsiskirstė aplėpę) Jnšk. Ligi gaidžių kalbėjau, o po gaidžių išjojau JD576. Šokome ligi gaidžių . Iki gaidžių miegojau Vlkv. Nuo gaidžių pusę kapos kūlių iškrėtėm Jnšk. Jie visada keliasi nuog dviej gaidžių̃ Alv. Ant gaidžių prisikėlėm 250. Per gaidžiùs KII579. Da prieš gaidžiùs kėlėmės Jnšk. Lakiojo lakiojo merga ir nuejo gult su gaidžiaĩs Lp. Šiandie gaidžiuose kėliau Pc. Pačiuos gaidžiuõs atsikėlėm Š. Treji gaideliai yra tai ankstybiausias keliamasis laikas rudenį ir žiemą StnD26. Gėriau alutį, saldų midutį per visą naktį ligi gaidelių Sln. Po gaidelių MitII251. Po gaideliais sveikinau I158. Papartis pražydo nakties vidury, našlaitėliai verkė gaideliuose (d.) J.Jabl. Gėriau ... per visą naktį iki gaidužėlio LB40. 5. SD78 zool. kalakutas (Gallus indicus). 6. vėjo rodomas prietaisas, vėjarodis, vėtrungė: Ant trobos gaidys B. | Jas laikau vėjiniais gaidžiais ant stogo (laikau nerimtomis) . 7. čiaupas, kranas: Uždraudė savo mokintiniui ... gaidį liejimo katilo pakrutinti LC1879,48. 8. šautuvo mygtukas, dirgiklis: Jam užprovytą (šautuvą) su atláužtu gaidžiù padavė Jrk. Gaĩdį atlaužti, padirginti KI579. Reikia kumščia į gaidį mušt, kitaip nešauja V.Piet. 9. ajero spurgelis: Daugelis vaikų valgo gaidžius Užp. 10. ledo ar stiklo suskilimas sutrenktoje vietoje: Sudavus kūju per ledą, atsiranda gaidỹs Klt. Kap puoliau, tai net gaidỹs pasidarė Mrs. Lede stovėjo daug gaidžių̃, gal kas mušė žuvis Slk. Dar nestiprus ledas, einant pasidaro gaidžių Trgn. Jau ledas storas, gaidžio nebedaro Ds. 11. paleisto plokščio akmenėlio atšokimas nuo vandens paviršiaus: Nukirto tris gaidžiùs (atšoko tris kartus) Lp. 12. K, Vlk, Tvr valgis iš saldinto ar sūdyto vandens ir trupintos duonos, mutinys.
◊ gaĩdžio ãšarą labai mažai: Tai įsipylė arbatos – gaidžio ašarą Ig.
gaĩdžio dal̃gė; LBŽ bot. tokia samana (Dichelyma falcatum).
gaidžiaĩs mùštis Šts toks žaidimas.
medìnis gaidỹs; KI242 tetervinas.
raudónas gaidỹs ugnis, gaisras: Raudonas gaidys ant stogo J.Jabl. Gali iš keršto pastatyti raudoną gaidį (padegti namus) Krkl. Pakelsiu ant stogo raudoną gaĩdį Vkš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • gaidys — gaidỹs prk. Pasipū̃tęs kai̇̃p gaidỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • višta — vištà sf. (2) KBII82, K, LsB543, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, ZtŽ, Dv, (4) ZtŽ, Dv; H, H184, SD96, R, R211, MŽ, MŽ280, D.Pošk, Sut, N, LL61, L, Rtr, E, ŽŪŽ117 1. naminis paukštis, laikomas kiaušiniams ir mėsai (Gallina): Vištos – vištinių būrio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skiauturė — skiauturė̃ sf. (3b) NdŽ žr. skiauterė: 1. Q290, R, MŽ, K, M, Š, Rtr, Ser, Azr, Rud, Rš, Plm, Pgg, Trk, End, Rs Graži skiauturė̃ – kap krūmas Dkš. Mūsų gaidys gražesnis – su rožėta skiaũture Šl. Tų gaidžių kas par skiaũturės – kaip peiliai! Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kakarykū — interj. K, kakaryku, kakarykū̃, kakarìku gaidžio giedojimo garsas: Kakarykū gaidys giesta J. Tik kakarykū̃ gaidys ir pragydo Sch198. Kakaryku pa kakarykū, vis tą patį gieda (jo neperginčysi – vis savo šneka) Kv. Ta antelė čypu rypu, tas gaidelis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • viršus — 1 viršùs sm. (4) KBII106, K, FrnW, NdŽ, vir̃šus (2) K, NdŽ, DūnŽ, Trš, Dr; SD1193, N, LL93, L 1. SD398, CII160, R, R97,270,333,359, MŽ, S.Dauk, D.Pošk, M, J.Jabl(Als), Š, K.Būg, Rtr, ŠT43, DŽ, LKAI43, LzŽ viršutinė, aukštutinė dalis; pršn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kakarieko — kakariekõ interj., kakarieko žr. kakarykū: Gaidys gieda: kakariekõ! Plv. Kakarieko, gaideliai Nm. Tas gaidelis kakariekõ užsilipęs ant tvoros Gl. Kieno te gaideliai, kyko, tarė kakarieko? NS68(Ppl). Kakariekõ – gaidys pragydo Tvr. Gaidys an… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėkti — 1 nurė̃kti, ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavirsti — pavir̃sti intr. 1. SD270, P, Sut, N, M, L, Rtr, ŠT261, NdŽ, KŽ, DS96(Rs), Graž, Grd, Gršl, Slnt, Krt, Žlb, Yl, Šts, Všv, Sd, Žd, Žeml, Klk, Rdn pargriūti, parpulti: Pasigėręs sugniužo, pavir̃to, nusigrandė sau nosį J. Sklidi, pavir̃sti galì… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”